,,Atminties neprikelsi tiesiog taip prisėdęs. Kaip sako Prustas : dabarties impulsas praeities atsiminimui. Ant palangės gulinti vitražo šukė pajudina praeities atsiminimą apie kažkada prasidurtą koją. Dabarties impulsai - aštrūs. Tai gali būti ir kvapas ar balsas. Tada grįžta praeitis".
Lentynos, knygos ir užrašų knygelės prikaišiotos raštelių, prisminimų, minčių, kaip kokių nukirptos aukso avies vilnos sruogų. Tai mano dabarties impulsų, skirtų praeičiai pažadinti, svarbi dalis.
Neprisimenu, kaip tada atrodė Leonardas Gutauskas, bet prisimenu alkį - užrašyti jo mintis ir jo nutylėjimus. Ir atsidūsimus. Kaip maldaknygė man atrodė ,,Vilko dantų karoliai".
Gyvenimas gražus susitikimais. Kiek daug nuostabių žmonių padeda mums kurti pačius save. Patys to nežinodami.
Norėčiau kokiu mažu mažu skaidriu vitražo stikleliu tyliai nugulti į kelias sielas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą