apie draugystę

Kartą girdėjau, kaip tokia didelė Lietuvos politikė (jos reitingai čia aukšti) pasakojo apie save. Neva daug žmonių taiko būti jos draugais, bet ji turinti tik vieną draugę, nes jos draugu gali būti tik praėjęs laiko ir gyvenimo išbandymus žmogus.
O man tai visiškai nesuprantama. Man net visai prastai atrodo, jei pusamžis žmogus turi tik vieną draugą.
Tėvai mus nuo vaikystės mokė, kad reikia gyventi ,,veidu į žmones". Jie visada turėjo draugų (dauguma - nuo jaunystės iki senatvės). Draugus reikėjo nuo vaikystės gerbti, kviesti į namus (užuot stovėjus su jais laiptinėje), pavaišinti, dalintis, sveikinti, pasitikėti.
Garbiame amžiuje labai didelę laiko dalį tėvai atiduoda draugams. Ir tuo pačiu tiek daug gyvenimo prasmės, džiaugsmo, pagalbos, gerų emocijų gauna iš savo draugų atgal. Tai tikrai ne tik klasės draugai, o ir daug vėliau sutikti darbo kolegos, kaimynai, su kuriais sutapo interesai, susiliejo širdys... Tikrai ne vienas jų yra.
Tai va, galvoju, kokie dideli PONIOS reitingai, turbūt ir turtai nemaži, o draugų - taip varganai nėra. Badas, galima sakyti. Tai ką  tie reitingai... Nuoširdžiai pasišnibždėti nėra su kuo. Tik valdiško vainiko ant kapo lauk tokiu atveju.
Mano draugams tai nereikia praeiti laiko išbandymo. Aš turiu draugų, kuriems nekeliu ,,ypatingų kartu išgyventų situacijų" kartelės. Atvirkščiai: meldžiu likimo, kad tų akmenų ant gyvenimo kelio būtų mums visiems kuo mažiau.
Su draugais galima tiesiog suprasti vienas kitą: kartu pietauti  ar vakare gerti vyną ant vejos, dalintis daigais, juoktis iš to paties, didžiuotis tuo pačiu, taip pat auklėti vaikus...Iš naujai sutiktų draugų galima  mokytis, nes jie - kitokie, jie skaitė kitokias knygas. Ir su naujomis draugėmis galima kuždėtis apie nuotykius, jausmus ir moteriškus dalykėlius...
Mano dragės nekaltinamos, kad jų nebuvo mano klasėje. Jos drasiai ir išdidžiai vadinamos DRAUGĖMIS. Taip pat kaip ir tos, kurios dvidešimtmetį kartu švenčia gimtadienius. Gi širdis per laiką išmoksta pajusti, kas iš sutiktų žmoniųyra ,,iš tavo planetos".
Taip ir gyveni, žmogau, susikibęs už rankų su kitais. Smagu, kai tas ratas platėja.
Man tai jau taip su ta draugyste išeina: vis prisijaukina kokie puikūs įdomūs žmonės. Ir kimba į ratą.