Jei neapsikeistumėme ištikimybę simbolizuojančiais žiedais, ir be jų mylėtumėm, bet žiedas ant piršto - ypatingas, mielas, svarbus ženklas.Jei gimdami ir mirdami atsisakytumėme pašventinimo, nebūtų užginta dorai gyventi ir kilniai numirti. Bet daugumai priimtinas, reikalingas ir reikšmingas aktas - ženklas.
Jei neišgertumėme taurės šampano paskutinę metų dieną, neskaičiuotumėme paskutinių metų sekundžių, nauji metai ateitų ir be to. Bet skubame pasveikinti savo artimus, apkabinti, linkėti.
Jei šiandien niekas nepasveikintų su Moters diena, liktumėme moterimis ir nepasveikintos.
Bet nepaisydami davatkiškų ar labai jau sumodernėjusių gyvenimo filosofų grasinimo, neva sovietiška ar senamadiška, diskriminuojanti ar inkriminuojanti yra Moters diena, Vilniaus gatvėmis mina vyrai, nešini tulpėmis. Ir iš Italijos, ir iš kitos Pavilnio gatvės pusės atskrenda šypseną nešantys sveikinimai Moters dienos proga.
Ir kalbėkit, ką norit, apie trečią lytį, apie emancipaciją, moters teisę negimdyti, rūkyti, ropštis ant karjeros kopėčių, apie vyrų teisę gimdyti (!) ir pareigą išeiti dekretinių atostogų...
Įsivaizduokite, kaip ,,toli pažangos keliu" šioje srityje ,,nuvarėme", jei p.Burneikienė, gindama lygias galimybes, žada nubausti parduotuves, siūlančias šiandien nuolaidas moterims jų šventės proga.
Bet tie vyrai su tulpėmis - vis nauja karta - eina ir eina Moters dienos rytą. Kas jiems ta ,,burneikienių tarnyba", jei moterys ir toliau perka pūdų dažus, puošiasi žiedais ir nėriniais, skaito madų žurnalus, ,,tirpsta", pamačiusios lėliuką, saugo mokyklinius dienoraščius ir savo vaikų piešinius, per pietų pertrauką ir vakarėlius kalba apie vyrus, dešimt kartų žiūri ,,Šokoladą", gražėja nuo komplimentų, svajoja, grimzta į prisiminimus, ir dar ir dar ir dar...
Priimkime visus sveikinimus ir komplimentus išskėstomis rankomis.
BŪTI MOTERIMI BŪTI - NUOSTABU.
Apie tai vis kalbame ir tiek daug jau kalbėjome. Ir tiek daug dar kalbėsime. Ir vaikai, ir mada, ir knygos, ir darbas, ir namų rūpestėliai, ir meilė, ir tomografija, ir plaukų dažai - čia vis apie TAI. Visa tai - spalvotas moters pasaulis.
Žinom, kad esam gražios, protingos, reikalingos ir geidžiamos. Bet kai sekmadienio rytą, dar neprabudus, tau šnabžda tai į ausį... To labai reikia, tiesa?
Mėgaujuos sau nuostabios ,,moteriškos" Elisabeth Gilbert knygos VALGYK. MELSKIS. MYLĖK tęsiniu (labai mėgaujuos), ir plačia šypsena pasitinku man šį pavasarį pražydusių tulpių puokštę.
Koks būtų žmogaus gyvenimas be simbolių, ženklų, švenčių...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą