2012 m. kovo 14 d., trečiadienis

Die Einsamkeit

Toks vienas ,,blizgus" vyrukas M iš projektų ir žurnalų sumušė žmoną, su kurią gyveno dvidešimt metų, nuskriaudė vaikus. Apie tai šiandien parašė,,portalai", naujienas pakomentavo ,,kitos žvaigždutės". Taip gražiai dainavo, taip puikiai įmitavo verslo sėkmę ir šeimyninio gyvenimo harmonija, ir še tau. Namai - be šildymo, versle - skylės, o namuose - nė lašo harmonijos. Jis gražiai dainavo (o gal šoko, nežinau), o ji, matyt, klusniai už jo ,,numerius" balsavo, ir jie taip gražiai fotografavosi. Dvidešimt metų.
Kiek trumpiau, bet gražiai fotografavosi ir kita graži moteris - vokietė Heidi Klum (nuotraukos: Seal'as ir Klum su vaikais - gatvėje, namuose, pajūry...). Prieš kelias savaites, rodos, idelia laikytos poros santykiai pasirodė besantys kitokie. Esą, idealūs jie net nebuvo, ir t.t., ir t.t.
Kiek emocijų, dramų turėjo slėptis už visuomenei skirtų vaizdelių!. Šypsena prieš objektyvą, kai siela plūsta skausmu. Vaidyba prieš publiką, prieš vaikus, prieš pačią save? Už pinigus? Sunku tuo patikėti. Greičiausiai - tai tik neviltis, silpnumas, baimė. O gal ir šventas tikėjimas ir pastangos išsaugoti santykius - sau, vaikams, ateičiai... Metų metus - prisitaikyti, nusižeminti ir būti pažeminta.
Koks sudėtingas pasaulis - ŽMOGUS. Netelpantis į jokias schemas svajonių, jausmų, logikos, inercijos, įpročių, baimių raizginys. Rodos, paprasta: išsiskirti, palikti, trenkti durimis. O realybėje - kaip giliai tas sviesto puodynėlės dugnas ir kiek daug klampios grietinės dviem mažomis pelės kojelėmis reikia sutrypti, kad tą sviestą sumuši - pagrindą, nuo kurio atsispyrusi pelytė pasistieps ir vėl pamatys saulę.
Blizgantys puslapiai fotografuos naujas poras, skaitytojai po mėnesio nė neprisimins tų suvaidintų ,,idiliškų" istorijų. Tik tų nelaimingų moterų vaikai niekada neužmirs savo motinos žeminimo. Juk vaikams tikrai nieko nereikia daugiau nei žmogiškai išdidžių, garbingų, laimingų tėvų. Banalu, bet kiek daug reiškia tie žodžiai. Kaip sunku juos suvokti taip labai, kad jie virstų apsisprendimu: nebijoti - tiesos, visuomenės, rytojaus.
Moterys mielos, niekas neturi teisės mūsų žeminti. Išdidi, savimi pasitikinti moteris - tokia žavi, velniop tą blizgėjimą prieš kitus! Vieną kartą gyvendama turi būti laiminga iš tikrųjų... :)

Einsamkeit

Die Einsamkeit ist wie ein Regen.
Sie steigt vom Meer den Abenden entgegen;
von Ebenen, die fern sind und entlegen,
geht sie zum Himmel, der sie immer hat.
Und erst vom Himmel fällt sie auf die Stadt.

Regnet hernieder in den Zwitterstunden,
wenn sich nach Morgen wenden alle Gassen
und wenn die Leiber, welche nichts gefunden,
enttäuscht und traurig von einander lassen;
und wenn die Menschen, die einander hassen,
in einem Bett zusammen schlafen müssen:

dann geht die Einsamkeit mit den Flüssen...

Rainer Maria Rilke, 21.9.1902, Paris

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą