Penktadienis jau pats savaime - geriausia savaitės diena. O dar TOOOOKS ruduo... Net netinka Dostojevskio IDIOTĄ žiūrėti (antras kanalas rodo). Tinka nebent Lermontovas, Puškinas. Arba Erlickas?
Ir poezijos skaityti nebūtina - poetiška visa būtis pati savaime. Prabundi: rūke stovi ąžuolai, o iš tos miglos pro šakas kyla saulė. Konkreti raudona, aiški, šilta, užvedanti gražiai dienai. Norisi tik spalvotas pėdkelnes prie trumpo sijono priderinti ir laukti, kas čia galėtų pakviesti kavos į lauko terasą (pvz., Pilies gatvėje...). O jei vis nepakviečia - nieko tokio. Ir taip smagu. Ypač jei su spalvotom kojinėm ir pasikvėpinus mėgiamais kvepalais.
Toks gražus šių metų ruduo - kaip karštas šokoladas - netikėtai daug, mėgaujies dar ir dar, ir dar likę... Ir vis toks pats sodrus. Dar paskutiniai pastirę augalai nenuvalyti iš gėlių lysvių, bet tokia iliuzija, tarsi to laiko dar pakaks... Puikus jausmas.
Martynas turi gerą žodį tai būsenai - ,,čilinti"... Atrodo, kad svarbiausia dabar - pasimėgauti rudeniu, tuo grožiu ir gėriu, kurio lyg ir nepriklausė, bet kliuvo netikėtai.
,,Čilinti" - neskaičiuoti valandų ir dienų, klausyti muzikos, svajoti, vaikščioti, miegoti, nemiegoti, šypsotis ir plepėti su draugėmis. Geras?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą