Moliūgėlio dienos

Nors ir kaip priešintųsi ,,Veronika Povilionika", kaip Smiltė ją meiliai vadina, bet ,,amerikoniška" moliūgėlio diena pasibeldžia į mūsų duris jau beveik kasmet. Iš kur tas moliūgas bebūtų - iš Amerikos ar iš Redos daržo, smagu pabandyti naują pyrago receptą. O argi skanu vienam jį šlamšti??? Be to, nesveika ir amoralu... Pasidalinam su kaimynais.
Živilė, kuriai lemta buvo gimti ŠIANDIEN (LABAI LABAI JĄ SVEIKINU, LINKĖDAMA SVEIKATOS IR TO SVEIKO MĄSTYMO IR NEPAKARTOJAMO SUGEBĖJIMO - ŽODĮ PATAIKYTI Į KONTEKSTĄ - TAIKLIAI, LOGIŠKAI, GREITAI...), atsiuntė puikų pyrago receptėlį:
MOLIUGELIS
Man labai patiko - jau du kartus kepiau.
Nei čia su velniais draugauji, žmogau, nei ką... Taip gražu moliūgais moliūgėliais savo ištuštėjusias terasas papuošti. Ir moliūgų sriubą iš Beatos tinklapio pasrėbėm. labai tiko - virusas paguldė stipriuosius šeimos žmones, tai net ir šie neturėjo jėgų priešintis moliūgui.
Kuo labiau kyla pasipriešinimas tam moliūgui, tuo mažiau blogybių aš čia matau. Gi ne kapų vartyti ir jaunimas eina, kai susirenka į klubą, pvz., baltais drabužiais... O ,,seniams" televizorius su Duduryte papasakoja siaubingų istorijų apie vaiduoklius...

Kur gi pabėgsi nuo angliškų žodžių, vokiškų automobilių, itališko maisto, skandinaviškų vaikščiojimo lazdų, Tibeto medicinos, Rygos balzamo ir amerikietiško moliūgo ...