pusė stiklinės vilties

Turbūt pažįstama situacija, kai lentynoje nerandate brangios, labai reikalingos knygos, kurią žadėjote dar kartą skaityti, pavartyti. Atsimeni, kad KAŽKAM paskolinai, bet KAM??? Anksčiau taip dar atsitikdavo su CD, kol muzika MP TRYS formatu dar nebuvo ,,sulipusi" į telefonus ir kompiuterius. Taip esu netekusi labai man brangių Phil Collins kompaktų, man kadais su meile dovanotų...
Jau keleri metai, kai užsirašau viską, ką, kada ir kam skolinu. Pasirodo, kartais neužsirašau.
Nelaimė atsitiko su Viktorijos Daujotytės monografija apie Kazimierą Vasiliauską.  Atminties užtemimas. Pastaraisiais metais labai apdairiai perku knygas - tik tas, kurias tikrai noriu turėti. Apdulkėjusių knygų kalnai seniai nustojo būti apsiskaičiusio, įdomaus žmogaus liudytojų. Nekaupiu knygų - be gailesčio atiduodu, dovanoju tas, kurių antrą kartą skaityti gyvenimo laiko tikrai neužteks. Knygų atsirado įvairių, tame tarpe vis dažniau pasitaiko bet kokių (kartais jos pavadintos ,,projektais"), net neredaguotų, dideliu šriftu su kalbos klaidomis išspausdintų, kartais - Kinijoje (pvz., kai kurios pasakų knygos vaikams. Turbūt matėte tokias knygas. Net nepradėjęs skaityti jauti, kad ta knyga turi kitokią kitokią  ,,aurą", primenančią netikro aukso dantis arba ADIBAS sportbačius).
Bet spausdinama ir labai labai daug puikios literatūros. Jokio bado šioje srityje nėra. Net sunku rinktis. Iš knygų mugės, nori nenori, grįžti  pilnais krepšiais. Iš tų pirkinių ,,prasišviečia" kelios - PAČIOS PAČIOS.
Tokie - išskirtiniai - yra  V.Daujotytės tekstai. Kai ištrokšti išminties, logikos, ramybės, talpaus žodžio - imk Daujotytės tekstą į rankas. Knyga apie Kazimierą Vasiliauską - viena brangiausių, kurias nusipirkau per pastaruosius metus. Ji tikrai man labai reikalinga ,,turėjimui".
Prisimenu tą akimirką, kaip siūlau tą knygą k a ž k a m: imk, tikrai nesigailėsi, labai daug meilės, šilumos tame tekste, tuose prisiminimuose. Puiki knyga.
Bėda - nepamenu, kam aš ją įsiūliau... GAL DAR PRISMINSIU. Nes labai jau gerai atsimenu tą momentą. Gi būna, kad ima ir prašviesėja, ,,atkrenta". Tai , be abejonės, buvo man brangus žmogus. Kitam nebūčiau tokios gražios knygos iš lentynos traukusi.
O tuo tarpu labai prašau apsidairyti, gal ant tavo stalelio ,,nusėdo" mano Vasiliauskas - sėdi baltais plaukais ir labai nori namo:).
Gyvenimiška patirtis šėtoniškai tyčiojasi iš mano vilties: gi žinome, kad TAIP NEBŪNA. Deja, knygos turi savybę negrįžti. Tos - reikalingosios ypač... Kurias skolini ,,be raštelio" patiems patiems brangiausiems.
Tik gal šįkart bus kitaip?
Taip apsidžiaugčiau, jei pradingėlė knyga atsirastų ir pasirodytų, kad vilties stiklinė ,,pusiau pilna".

vitražas

Smiltė pastebėjo:  ,, kai šalta, vanduo būna sustiręs kaip ledas".

Žiūrėdama įspūdingą ,,Vilniaus baleto"  atliekamą tango: ,,atrodo, kad ji visada nori nuo jo pabėgti".

 Tegu jūsų akys pamato tūkstančius gražių smulkmenų.

Iš jų susideda nuostabūs kasdienybės vitražai.

Diena labai sparčiai ilgėja

Ar pajutote, kad diena jau pusvalandžiu pailgėjo? Ar prisimenate, kaip smagiai pernai gaminome Užgavėnių kaukes etno centre, o paskui Morę gąsdinome ir Gamtininkų centre deginome? Žiema taip išsigando, kad šiemet visai nebegrįžo.
Žinia siunčiama Jums štai kokia: šiemet vėl gaminsime kaukes.
Mūsų pulkui aš rezervavau vieną penktadienį - vasario 3  dieną. Tai reiškia, kad yra laiko susiplanuoti, o kai pasigaminsime, užteks laiko kaukę išdžiovinti ir nudažyti.
Kaukės gaminimas - ilgas, truputį varginantis, bet labai smagus darbas (tiksliau - laisvalaikio ir bendravimo su vaikais, draugais ir etnotradicija būdas). Kviečiu jungtis.
Grupė  - 25 žmonės, tai mūsų ir turi būti lygiai tiek (kad visos ,,vietos"būtų užimtos, ir kad ,,tarp savų" gerai jaustumėmės).
Galima pasikviesti smagių draugų, atsivesti vaikus, vyrus, - visus, kurie tokiam užsiėmimui ,,tinkami".
Tik negalvokite, kad tai tik edukacinė veikla mažiems vaikams. Tai nuostabi kūrybinė veikla ir mamoms, ir tėčiams, ir dideliems vaikams, o taip pat ir močiutėms, auklėms ir jų draugėms :)
Maži vaikeliai gali ,,neišlaikyti". Bet kantrieji galėtų bandyti gaminti vieną bendrą kaukę su mama ar tėčiu.
 Vienai kaukei gaminti reikia turėti 5 Lt  bei atsinešti PVA klijų (1 litrą) . Detales aptartumėme vėliau.
Užsiėmimas prasideda pusiaudienį, ir taip - iki gero pavakario, taigi tą dieną - jokių darbų:)
Dabar registruojamės:
1. Dalia Ivanauskaitė
2. Smiltė Sabalytė
3.
4.
5.
6.
7.

emigracija

Šventės dienos prabėgo greitai. Bandžiau įsivaizduoti, kiek liūdesio, išsiskyrimo ašarų, ilgesio, nerimo dėl ateities vėl susikaupė po Lietuvos padange. Beveik kiekviena šeima palydėjo savo emigrantus, kurių dauguma  buvo grįžę Kalėdoms.
Sekmadienį buvo kilusi mintis savo akimis pamatyti oro uosto laukimo salę. Kažkas neseniai pasakojo tą kraupų įspūdį - ne į kurortą ir ne su slidėmis mūsų broliai išskrenda. Pabijojau. labai jau asmeniškai smenga į širdį emigracijos tema.
Ir mano brolis - ne su slidėmis. Ir brolienė be slidžių, tik su vaistų krepšiuku, nes reikėjo išbučiuoti savo vaiką ir uždaryti duris, palikus mergaitę čia ilgiems mėnesiams. Beveik visi vaikai jos klasėje kas vakarą sėda prie vakarienės stalo be tėvo arba be mamos. Dažnai - be abiejų.
Ir nekepa dukros su mama vakare žagarėlių, taip kad mes šįvakar. Ir skyp'u atsiųstas ,,labanaktis" - be mamos rankos prisilietimo. Ir rytoj, ir po mėnesio.
Tiek daug minčių - įvairių. Visos jos nelinksmos. Žiema - šalti ir gūdūs vieniši vakarai - dar prieš akis. Tūkstančiams žmonių.
Ilgesys. Ilgesys. Ilgesys...
Velykos dar taip toli.