Moterų valandos

Baigiame suskaičiuoti dar vienų mums skirtų metų dieneles. Kaip visada, skubėjome. Ir kur mes lėkėme? Ar mūsų ateityje laukia DAR GRAŽESNIS laikas? O gal jis gražiausias ČIA ir DABAR. Kai namuose prie vakarienės stalo dar kasdien susirenka mūsų vaikai, kai dar jaučiamės jaunos (ir tas jausmas stebuklingai bėga kartu su mumis - draugiškai pamerkęs akį, tįsta laike), kol dar galime bent dviem savaitėm uždažyti žilstančius smilkinius, kol dar galime viską valgyti, o kartais ir taurę vyno išgerti, o ir parūkyti, jei kompanija gera ir pokalbio tema ,,griebia už širdies". Kol dar žinome, ką reiškia krizenti, šnibždėtis, puoštis, klapsėti blakstienomis, skaičiuoti kalorijas, maivytis pliaže, rinktis naujus naktinius, keisti šukuoseną...
Tai tikrai yra pats gražiausias moters gyvenimo laikas. Ir nors savo jaunoms draugėms sakau, kad gražiausias amžius yra, kai tau trisdešimt, bet tas TRISDEŠIMT palaimingai ,,prilimpa", ir vis gražu ir gražu ir gražu...  
Mano mielos draugės, bičiulės, kaimynės, gyvenimas su Jumis suteikia sparnus: ir tą nuostabų TRISDEŠIMTIES jausmą - taip pat.
Aš nuoširdžiausiai dėkoju likimui už žavias drauges ir bičiules, kurios lydi mano metus. Aš nuoširdžiausiai dėkoju Jums už dažnus ir retus skambučius, laiškus, pagalbą, išgertą vyną, pasidalinimą receptais ir liaudies medicinos išmintimi, už šaldytas braškes, už atostogas Šveicarijoje, už vaikų šventes, už palaikymą, už kvepalus, už sutaisytus vaikų dantis, už sveiką logiką ir emocijas, kuriomis dalinatės. Esate labai svarbi mano gyvenimo dalis.
Visoms Jums galima skirti po eilėraščių knygelę. Arba po gražų apsakymą (gal visgi greičiau proza...). Bet visoms neparašysiu net sveikinimų. Bet be galo noriu dar kartą žavių moterų klegesio ir kosmetikos kvapo mišinio savo namuose.
Pirmadienį vakare po darbo kviečiu į raclette vakarėlį - kad ištrūktumėme nuo vaikų ir vyrų kelioms valandoms.
Lydysime sūrį, pasiskanindamos salotomis, užsigersime vynu.
Galima puoštis, galima maivytis, galima dažytis, galima garsiai juoktis, galima parūkyti, galima ir su sena rankine, ir su džinsais... Žodžiu, pagal nuotaiką. Kaip visada - be griežto scenarijaus, temų - daug, viena per kitą...
Tikiuosi, kad artėjančių Švenčių proga galime padovanoti viena kitai porą būvimo kartu valandėlių. Brangiau negu LAIKAS šioje žemėje nieko ir nėra.