Labai skubiai išsikepėme skanių bandelių - su nuostabiu įdaru (obuoliai, varškė, džiovintos spanguolės, maltas apelsinas anarkadžio riešutai, grietinė, vanilė, truputis cinamono ir imbiero, citrinos sulčių...). Karštos bandelės su ledais - per barzdą varvėjo.
Būčiau nekepusi, bet ,,kiaulė tešlą surijo", tiksliau, kaimynė žadėjo mane vakar savo bandelėmis pavaišinti, bet jos neklaužada šuo (ant kurio ji visai nepyksta) surijo visas bandeles. Be to, tas šuo sukramtė dvejus batus...
Apie kaimynės bandeles galvojau visą dieną, kol pati neįpuoliau į virtuvę.
Taip jauku suktis virtuvėje, gaminti pietus, ruošti vakarienę, serviruoti stalą, drauge gerti arbatą. Dar arbatos. Dar arbatos...
Prisimenu Bredberio ,,Pienių vyną" ir laimės mašiną.
Trumpos dienos, nuostabūs ilgi vakarai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą