2012 m. spalio 25 d., ketvirtadienis

kiek bešertum, vilkas vis miškan žiūri



Ateinančią savaitę numatomi intensyvūs krituliai. Ir nelabai kraują kaitinančios temperatūros numatomos. Radijas vis praneša šią žinią. Ir pro langą ,,rodo" ne geriau.
Nenustebino. Greitai pasirodys sniegas. Bus slidu, pavojinga ir brangu.
O KITUR kieme augs kinrožės, agavos ir palmės.
KITUR nereikia  kailinių ir penkiolikos kubų malkų.
KITUR nereikia gramdyti ledo nuo priekinio stiklo.
KITUR labai jau įspūdingi Viduramžių miesteliai. Ir jų  - su pilimis, siauromis gatvėmis ir labai senomis bažnyčiomis - tieeeeek daug...
Labai daug puslapių ir lapų prirašyta apie tai, kaip KITUR gerai.
Tikrai, neblogai sau prisirinkti apelsinų arba žiemą vasarą važinėti dviračiu.

KITI nežino, kur yra Lietuva. Arba žino mažai ir blogai. Pvz., apie nusikaltėlius, vagišius ir kitokius ,,rusus" iš Lietuvos, nes mes vis dar ,,girdimės" kaip rusai (o mes galvojame, kad mūsų kalbos intonacija visai kitokia -  lyriška, kaip daina...:). Norime ,,girdėtis" kaip italai, bet pasirodome - kaip ,,rusai" (kaip juos įsivaizduojame iš senų filmų ir anekdotų).
 Vienas lietuvis žmogus, pavydėtinai gražia Strazdo pavarde, atskridęs su savo moterimi KITUR, viešbutyje naktį pridaužė jai paakius. Ryte ji atėjo, vaiku vedina, į restorana, įgavusi egzotišką pandos įvaizdį, o jis nutūpė į viduramžišku grožiu stebinančio miesto Gerona areštinę. Ir pasibaigė ,,itališkas" įvaizdis. Paprasti mes, ar ne?

Tai tik reiškia, kad atostogos - kaip atostogos: įspūdžių liko įvairių.

O namo sugrįžti reikia. Dvidešimt du maišai ąžuolų lapų jau sugaudyti į maišus (jeigu ką, tai keliolika maišų dar prieš antrąsias atostogas buvo entuziastingai sugrėbta). A la GYVENIMAS PO KLEVU (ar dar kas atsimena tą tuomet kultinę Granausko apysaką?) - GYVENIMAS PO ĄŽUOLU:)

Neužilgo puošime namus Kalėdoms - su tikru sniegu. O KITUR styros plokos palmės. Koks iš jų grožis per Kalėdas?

Tik iki Kalėdų dar išgersime taurę ispaniško vyno su draugais. MIRKSIUKAS.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą