Šalta žiema šalin eina

Šalta žiema šalin aina .                             
Pavasaralis ataina.                       
Šėmi jauteliai bauboja, .                           
Avinėliai arcavoja.
Pasijungsiu šėmus jaučius,
Aisiu artų malynėlia. 
Sėsiu kviečius ir rugelius,.
A pasėjis – apakėsiu

Tokia daina kviečiu visus prisijungti prie  Užgavėnių šventės Pavilnyje. Bendruomenė - su draugais, vaikais, blynų puodais - renkasi Vandens - Grūdų gatvių sankirtoje 17.30 val.
Mūsu linksma Paeglinės ir Co draugija, pasidabinusi kaukėmis, dainuodama ir barškindama būgnais, susitinka prie p.Genės (Kornelijaus) namo 17.20 val. Iš čia gražiu būriu trauksime pro Violetos ir Mariaus kiemą, ir jie prisijungs, pasisodinę vaikus į rogutes.
Taigi paaugome, šiemet garsiau dainuosime ir smarkiau trypsime, prisijungsime prie Pavilnio bendruomenės šventės - pasižmonėsime, pasimokysime, save parodysime :). Mes gi neprasti: mūsų vaikai gražūs, mūsų blynai skanūs, mūsų vyrai rogučių traukimo lenktynėse turi patirties, o  burokeliai gražiai dažo mūsų skuostus - RYT  BŪTINAI TRAUKIME  VISI DRAUGE Į UŽGAVĖNIŲ ŠVENTĘ!
Rodos, netruks liaudiškos muzikos, tradicinių žaidimų. Sako, dalyvaus raiteliai su žirgais.
Šalta žiema šalin eina...

Džiazas

Kai vasario  saulė bent kiek labiau išsišiepia, nors ir labai dar pikti jos dantys, bet pro madingą lapės kailio kepurė pasigirsta nedrąsūs čia žiemojančių paukštelių balseliai.
Jei dar geriau paklausai, išgirsti, kad šiemet - Birštono džiazo festivalio metai. Gi jis rengiamas kas antri metai, taigi, lyginiais metais. Šiemet - paskutinę kovo dieną ir pirmomis balandžio dienomis.
Kas buvo bent kartą, tegu tai bus priminimas, kad laikas rezervuoti bilietus ir vietas viešbutyje, nes vakariniai pasisėdėjimai ,,savų" kompanijoje su džiazu ir vynu daugumai - labai  svarbi to gražaus savaitgalio Birštone dalis.
Kas nebuvo nė karto, tegu tai bus kvietimas į Birštoną, į džiazą. Tai renginys ,,su cinkeliu". Ten neatvažiuoja ponai ir ponios, kuriems tik kostiumus parodyti rūpi. Ten atvažiuoja tie, kurie moka juoktis, džiaugtis džiazu, vynu ir draugais.
Mes pasirinkome penktadienio koncerta. Bilietus galima rezervuoti telefonu ar elektroniniu laišku. Apmokėti galima internetu, o bilietus atsiimsite kasoje prieš koncertą. Labai paprasta.
Šiandien penktadienis.  Šviečia saulė. Turbūt ir jums norisi paukščių ir trimitų.

tie metai

Prieš dvidešimt ketveris metus šv. Jokūbo ligoninėje gimė Tadas. Buvo įvyniotas į geltonus vystyklus, pramiegojo pirmuosius maitinimus, antrą dieną man nusišypsojo, parodydamas skruostuose duobutes.  Prisemenu nuostabiai dirbusias akušeres ir gydytojas: vaikų tuomet gimė daug - vienas po kito, mamytės laukė eilėje, kada užsiropšti ant gimdymo stalo.
Prisimenu tą ligoninę: priimamąjį, gimdymo patalpas, dideles kvarcu kvepiančias palatas, kuriose gulėjo daug daug mamyčių, plepėdamos apie šį bei tą, laukdamos maitinimų, kai trumpam bus įnešti jų klykiantys vaikeliukai, nerimaudamos, ar yra kojytės ir rankytės, ir visas standartines septynias ligoninėje po gimdymo praleistas dienas tų rankyčių ir kojyčių taip ir nepamačiusios. Dabar taip keista.
Bet dabar keista ir matyti šv.Jokūbo ligoninės nuotraukas internetiniame puslapyje apie apleistus pastatus . Kelis kartus žiūrėjau tas nuotraukas, galvodama, kiek įvairių emocijų, nuotaikų, jausmų, skausmų ir džiaugsmų regėjo tos ligoninės liekanos. Amžiams.
Metai be sentimentų suka ratus.
To mažo leliuko jau nėra.   Mažas berniukas Tadas tiesiog akyse virtu dideliu Tadu, dabar sėkmingai bebaigiančiu studijas.
Jis jau seniai puikiai miega naktimis. Ir be mamos gali pavalgyti ir pasilinksminti.
Kiekvienas vaikas - didelė spalvota jo mamos istorija. Tiek daug detalių, kurių vaikai ne visada mėgsta klausytis, jiems dažniausiai rūpi ateitis ateitis ateitis... Mamos prisiminimai turbūt atrodo kažkokie netikri - buvę nebuvę. Argi mama galėjo būti kažkada tikrai būti tokia jauna... Mamos jaunystė - kaip kultūrinis filmukas per antrąjį televizijos kanalą: gerai, kad rodo, bet jaunimo žiūrimas viena akimi, kita akimi vis orientuojantys į rytojų. Atrodo, tokia yra prigimtis: jauno žmogaus ateitis - ilgas viliojantis kelias, kuriame visko bus. O svajonių - dar daugiau, tūkstantį kartų daugiau nei tilptų vieno žmogaus gyvenime. Ir tik gyvenimo viduryje supranti, kad svajonės vis labiau dūžta į realybę, kad uodegėlė - praeitis - vis ilgėja. Atsisuki: ji tokia svarbi, tokia graži. Ji - daug svarbesnė negu ateitis.
Vakare eisime vakarieniauti tado gimtadienio proga. Pasistengsiu negyventi praeityje, prisiminimuose, kokia sentimentali ta dvidešimt ketverių metų istorija man šiandien beatrodytų.
Gražiausias laikas - ČIA ir DABAR.

Užgavėnių kaukės

prognozės pildosi - šaltis negailestingai spaudžia. žinoma, penktadienio renginys etno centre atšaukiamas dėl šalčio. tuo metu kepsime pyragus, gersime arbatą ir skaitysime žiemai atidėtas knygas. dabar, matyt, tas skaitymo ir jaukaus tupėjimo namuose laikas atėjo. 

kaukių gaminimas nukeltas į septynioliktą dieną. kitų laisvų dienų organizatoriai jau neturi.

aš galvoju, kad mums visai tiktų. šešiolikta diena - išeiginė. septyniolikta - penktadienis po išeiginės -  nei šiokia, nei tokia... gal tinka kaukėms gaminti?

iki pirmadienio kaukės džiūtų etno centre, pirmadienį vakare ,,ant smūgio" vaikai jas nudažo (vaikai visada piešia ,,ant smūgio"), o antradienį jau kepam blynus ir varom žiemą Gamtininkų centre?

šalčių tai tikrai nebus, beliks išvyti iš kiemo Lašininį su pūgomis ir vėjais ir smagiai sudeginti Morę.

tai  susitinkame po Nepriklausomybės dienos Pamėnkalnio gatvėje su lipalu ir pėvele gaminti Užgavėnių kaukių?