Šventė prasideda nuo idėjos, o visas pasiruošimas ir laukimas ir yra tikroji saldybė. Taip yra ir su Motinyste, taip yra su Laime, su Žinojimu. Lyg visas žmogaus gyvenimas būtų tik ėjimas į Kalną, kurio didžiosios viršūnes niekada neprieisi. Rodos, ir savęs tame kelyje kartais nematai, tik Kalną. Šventė - tai trumpos stotelės, kai ištiesiame nugarą, atsitraukiame nuo nesibaigiančio reikalų ir kasdienybės kalno, pasikvėpiname pačiais pačiausiais kvepalais... ir išryškėja visos mūsų pačių spalvos: Moteriškumas ir Motinystė, Nerūpestingumas ir Atsakomybė, Draugystė, Išradingumas...
Ak, mano mielos Draugės ir naujai atrastos Bičiulės, dėkoju už visą Jūsų grožį ir gerumą, kuriuo ne tik per šventes su manimi dalinatės. Ir už kartu praleistą laiką, nes laikas yra brangiausia, ką žmogus vienas kitam gali duoti. Jis nenuperkamas už jokius pasaulio turtus.
Jei atsiliepėte į kvietimą, vadinasi, kažkokios mūsų spalvos sutapo, vadinasi, kalbame ta pačia kalba ir taip pat suprantame tylą, džiaugsmą, kančią.
Metai apsisuko. Vaikai gerokai paaugo. TOKIOS mes jau niekada daugiau nebūsime. Susitikime kitą kartą, kai būsime KITOKIOS. Kai Jūs esate mano gyvenime, daug drąsiau lipti į Kalną, nepažįstamais ir kartai sunkiai įveikiamais takeliais. Kaip gera, kad ir džiaugsmu galime dalintis!
Tegu su meile sukurti Angelai saugo Jus ir Jūsų namus nuo negandų. Tegu apgaubia švelniu globojančiu sparnu Jūsų grožį. Tegu suteikia ramybės. Tegu visus ateinančius metus dar ir dar kartą primena apie jaukų vakarą, taip greitai nuklegėjusį...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą