Ar jums pažįstamas vaikystės prisiminimas, kai visos linksmybės prasideda tik tada, kai laikrodžiai jau suka link namų?Su rudenine ,,moliūgine" nuotaika, tamsą atbaidančiais karnavaliniais rūbais ir žibintuvėliais, nešini pyragiukais ir lašinukais, susibėgome pabūti su vaikais tarp šiūrenančių lapų, pasidžiaugti tuo nuostabiu šiemetiniu rudeniu. Vaikai laukė vakaro, rūpinosi ugnelėmis ir drabužiais, kirto lašinius, kuriuos mamytės šiek tiek užgėrė karštu vynu...
Bet smagiausia buvo, kai visa tai suveikė. Dalis ,,dalyvių" jau buvo išvedžioti po namus, bet tie likę bėgiojo po parką kaip pasiutę. Pasirodo, vaikai varo taip greitai, kad nelengva juos ir pagauti. O kad įžiūrėtum tuos vaikus tarp medžių, pravertė žibintuvėliai. Tikrai niekas nesušalo... Iki paskutinio kvapo žaidėme gaudynių. Kaip vaikystėje. O tada reikėjo eiti namo, kaip tik laiku - kai pats smagumas. Tik taip vakarėlis lieka atminty kaip GERAS... 
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą