2012 m. gegužės 29 d., antradienis

Bijūnų pumpurai

Savaitgalį Kairėnuose mane užklupo visas spiečius - visas sodo meno avilys.
Nors maniau, kad į augalų mugę Kairėnuose renkasi ,,kailiniuotos poniutės" su aukštakulniais, kurioms reikia tik iškarpytų egzotinių augalų, bet klydau. Maloniai klydau. Kairėnuose susirinko tikri ,,babyčių darželių mylėtojai", botanikai, prisiekę gėlininkai (pvz., tokie, kaip kaip mūsų mylima Reda), gamtininkai, kraštotyrininkai, ,,žalieji", raganos, skulptorės (lipdančios Zappą), natūralių sodų propaguotojai (kaip Dalia ir Ligita). Ir  šiaip vienoje veikloje netelpančios žavios moterys (du mirksiukai)... Be abejo, ir dar daug kitų mažiau žavių vyrų ir moterų - tris dienas buvo pilnas Kairėnų botanikos sodas. Puikus oras, gera nuotaika, nuostabi kompanija. Jaučiuosi lyg po savaitės atostogų KITUR.
Tupėjome po Kairėnų bijūnais (nežydi jie, tik pumpurai dar), ir buvo gražu. Ir buvo linksma. Ir namo niekas nenorėjo. Ir per lietų gerai, ir per saulę buvo gerai.
Įdomūs žmonės - didžiausias gyvenimo turtas ir brangiausia dovana.
Dabar tik noriu ir linkiu sau, kad Kairėnų bijūnų pumpurai gražiai išsiskleistų...

2012 m. gegužės 17 d., ketvirtadienis

Klonio minia

Andrius Navickas. Šiandien visi tapome Klonio minia


2012-05-17
Toliau galite įsirašyti pagal skonį: Lietuvos, mergaitės gynėjai ar „naujosios drąsios visuomenės“, šturmuojamos policininkų ir spec. pareigų kolonomis, piliečiai.
Mums sako, jog tik dėl mergaitės interesų ji paryčiais buvo pažadinta. Tik dėl jos interesų jos niekas neklausė. Tik dėl jos buvo surengtas pats gėdingiausias per Nepriklausomos Lietuvos istoriją šou, kai šimtai dėdžių veržiasi jos paimti. Kai kaukėti dėdės griauna jos namus – tik dėl jos.
Mums sako, jog taip gelbėjama teisinė valstybė. O man tai primena karo paskelbimą kiekvienam piliečiui, kuris dar tiki, jog gyvename laisvoje, o ne policinėje valstybėje. Tarsi plėšikai, tarsi okupantai paryčiui, blokuodami laisvų Lietuvos piliečių teisę važiuoti, kur nori (Klonio gatvės prieigos buvo blokuotos), pjaustydami pjūklais namus, daužydami langus – jie sakė: Lietuva dabar tokia.
Dar nė vienu piliečiu taip kaip Kedyte Lietuvos valstybė nesirūpino. Tačiau, saugok Viešpatie, mane ir visus nuo tokio rūpesčio.
Rašau šį tekstą ir man trūksta žodžių. Iki šiandien aš tikėjau, kad policija yra mūsų policija, kad spec. pajėgos tarnauja mums, kad mes gyvename savo valstybėje, kur saugomas žmogaus orumas, net ir mergaitės. Dabar jau žinau, kad ši valstybė paskelbė karą savo piliečiams. Šiandien mes visi tapome Klonio minia. Šiandien mums visiems buvo pademonstruota, kad JIEMS mes esame niekas. JIE pasisavino valstybę. JIE dar kartą išniekino mergaitę. Kai dar kartą JIE pasakos apie teisinės valstybės gelbėjimą, atrodys deja vu su kalantinėmis, su daugybę LIetuvos okupacijų.
Vardan tos... Šiandien aš vis dar, o gal net labiau nei bet kada myliu savo Tėvynę. Taip pat ir todėl, kad JIE ją prievartauja ir savinasi.